Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2015

Fyrirmyndaržingmašurinn, er hann til?

Fyrirmyndaržingmašurinn er sį sem er heišarlegur, yfirvegašur, vinnusamur, mįlefnalegur en einnig beittur. Umfram allt žarf hann aš hafa almenna hagsmuni žjóšarinnar aš leišarljósi og foršast allt sérhagsmunapot.
Situr žessi žingmašur į žingi nśna?

Į žessu haustžingi hefur żmislegt gengiš į eins og oft įšur. Žingmenn hafa talaš um andlegt ofbeldi, verstu verkstjórn žingsins hingaš til, gerręšisleg vinnubrögš o.s.frv.

Veršum viš sem žjóš ekki aš fara aš huga aš alvöru breytingum til aš laga žetta?

Ef samskipti eiga aš verša jįkvęšari og heilbrigšari į žinginu hlżtur aš verša aš breyta vinnufyrirkomulaginu.

Frį žvķ aš elstu menn muna hafa samskipti į žingi įtt žaš til aš vera į lįgu plani, karp, žras og įsakanir sem ganga į vķxl. Margir segja kannski bara "hva, er žetta ekki bara eins og žetta į aš vera? Svona eru jś stjórnmįlin?"

Til aš auka lķkur į jįkvęšum samskiptum og faglegum vinnubrögšum žarf aš finna stjórnarandstöšunni annan farveg til aš koma mįlum aš, taka žįtt og hafa įhrif. Hęgt aš horfa til žinga sem eru aš virka vel? Til dęmis žar sem minnihluti og meirihluti vinna saman, ręša saman, mętast ķ umdeildum mįlum og eiga vitręnar samręšur žjóš sinni til heilla. Žetta mį sjį t.d. į danska žinginu.

Er kannski bara mannskemmandi aš vera ķ stjórnarandstöšu?
Į Alžingi Ķslendinga er eina tęki stjórnarandstöšunnar aš beita mįlžófi og senda stjórnarlišum tóninn, beitt orš sem stundum verša, ķ hita leiksins helst til of hvöss. Viš žessar ašstęšur er stutt ķ pirring og ergelsi. Stjórnarlišar eru išulega margir hverjir engu skįrri og svara til baka į sama lįga planinu.

En žaš hlżtur aš reyna oft į žolrifin aš vera ķ stjórnarandstöšu. Aš vera kosin til įhrifa žar sem žér er ętlaš aš standa žig en fį sķšan litla hlustun hvaš žį aš geta komiš aš breytingum. Svo slęm hafa samskiptin oršiš og andrśmsloftiš aš žingmenn hafa aš undanförnu talaš um andlegt ofbeldi og aš persónulegar įrįsir eigi sér staš milli einstaka žingmanna.

Hvaš er įtt viš žegar talaš er um aš eitthvaš sé persónulegt?
Žegar višhorf og skošun einhvers er tengt žér sem persónu, t.d. "aš žś hafir žessa skošun žvķ žś sért svo vitlaus eša illa upplżst(ur)" eša ef slķkt er sett ķ samband viš śtlit, hugmyndafręši, ašstęšur, gildi, kyn eša trś žį er talaš um aš eitthvaš sé persónulegt. Manneskjan sem žessu er beint aš upplifir aš veriš sé aš gera lķtiš śr henni, hęšast aš henni eša veriš sé aš nķša hana. 

Vondur mórall į žinginu?
Sé žess ašgętt aš fara ekki yfir mörkin ķ samskiptum og reyna aš halda žeim į sęmilega kurteislegum nótum er ekki loku fyrir žaš skotiš aš menn geti įtt žokkalegt samstarfssamband žrįtt fyrir aš vera į öndveršum meiši ķ stórum og erfišum mįlum. Einstakir sem senda hvor öšrum tóninn endrum og sinnum eru engu aš sķšur félagar og jafnvel vinir utan žingsalar.

Žaš er vel hęgt aš vera mįlefnalegur en samt beittur og įkvešinn. Žaš mį gagnrżna vinnubrögš, mešhöndlun mįls, ašgeršarleysi eša lżsa yfir óįnęgju meš verklag eša hvaš eina įn žess aš rįšast į manneskjuna sjįlfa sem persónu.

En žegar einhverjum finnst hann meš öllu įhrifalaus enda žótt hann sé į launum viš aš "hafa įhrif" getur kannski veriš erfitt aš halda yfirvegun. Ķ žessum ašstęšum finnur fólk gjarnan til vanmįttar, finnst žaš komiš śt ķ horn. Alveg sama hversu ašstęšur eru slęmar og stašan oft vonlaus er neikvęš framkoma og dónaskapur alltaf į įbyrgš žess sem hana sżnir. Hver og einn veršur aš gera upp viš sig hvort hann sé sįttur viš framkomu sķna og samskipti viš samstarfsfélaga sķna.

Žingmašur sem er mjög dónalegur og grófur ķ tali gagnvart öšrum žingmanni styrkir varla stöšu sķna. Reyndar er eins og sumum sem į slķkt hlusta finnist žetta auka viršingu og vegsemd viškomandi žingmanns og vera merki um kraftmikinn og įręšinn žingmann. Sumir hafa e.t.v. gaman af žessu, finnst žetta flott, hugsa „jį lįttu hann bara hafa žaš „ o.s.frv. Ķ öšrum kann aš hlakka, hugsa kannski „gott į helvķtiš“, eša „jį og žetta eru nś rįšamennirnir sem žjóšin kaus“ o.s.frv., „fjör į žinginu ha!“

Žingmenn eru fyrirmyndir
Hafa skal ķ huga aš žingmenn eru fyrirmyndir. Börn og unglingar heyra fréttir af hamaganginum į žinginu. Alist börn upp viš aš horfa į fulloršiš fólk tala meš žessum hętti hvert viš annaš er hętta į aš žau telji žetta vera ešlilegur talsmįti og višurkennd framkoma. Sumt fulloršiš fólk af bįšum kynjum tekur sjįlft žįtt ķ persónulegu skķtkasti t.d. į samfélagsmišlunum žar sem žeir lįta móšan mįsa um einhverja manneskju og spara žį ekki ljótu oršin. Margir hugsa kannski, fyrst žingmenn leyfa sér aš tala svona illa um žessa manneskju get ég gert žaš lķka?

Gera žingmenn sér yfir höfuš grein fyrir hversu sterk fyrirmynd žeir eru bęši gagnvart fulloršnum og börnum?

 


Andlegt ofbeldi

andlegt ofbeldi mynd 1Žegar talaš er um aš einhver sé beittur andlegu ofbeldi er oftast įtt viš ofbeldi sem varir yfir einhvern tķma frekar en t.d. einstaka neikvęša framkomu sem sżnd er vegna mikils pirrings eša skyndilegrar reiši. Žį getur veriš um aš ręša įkvešnar ašstęšur žar sem įgreiningur er ķ gangi, deilur eša óvęntar uppįkomur hafa įtt sér staš.

Andlegt ofbeldi ķ sinni verstu mynd getur veriš afar duliš, stundum žannig aš žaš tekur žann sem fyrir žvķ veršur jafnvel einhvern tķma aš įtta sig į aš hann er beittur žvķ. Ķ andlegu ofbeldi felst ekki alltaf bara ljót orš eša hótanir heldur er "ofbeldiš" sżnt meš żmsu lķkamsmįli s.s. tónninn ķ röddu getur veriš ógnandi, einnig svipbrigši og fleira ķ tjįningunni sem ętlaš er aš styšja viš ljótu oršin og svķviršingarnar.

Sem dęmi, vęri ég beitt grófu andlegu ofbeldi af einhverjum er ég aš vķsa ķ oršbundna og/eša tįknręna hegšun/framkomu sem ég upplifi sęrandi, nišurlęgjandi, hótandi eša meišandi į einhvern hįtt.

Ég vęri aš skynja/upplifa a.m.k.eitthvaš eša allt af eftirfarandi:
Fjandsamlega framkomu viškomandi gagnvart mér og aš hann/hśn vilji stjórna mér

Nišurlęgingu, skömm žar sem viškomandi, stundum ķ višurvist annarra, gerir lķtiš śr mér, gagnrżnir mig, reynir aš gera mig aš athlęgi eša vill sem oftast benda į og gera mikiš śr "göllum" sem honum eša henni finnst ég hafa. Gagnrżnin er yfirleitt mjög persónuleg og varšar žį oft vitsmuni (vera heimskur) og/eša śtlit.

Gerandi andlegs ofbeldis ķ sinni verstu mynd gagnrżnir e.t.v. einnig įkvaršanir sem ég hef tekiš eša ekki tekiš, eša eitthvaš sem ég hef gert eša ekki gert, sagt eša ekki sagt, hvernig ég hef stašiš mig o.s.frv.

Ķ stuttu mįli hvaš eina ķ mķnu fari og atferli er ekki nógu gott heldur vill gerandinn benda stöšugt į hversu ómöguleg manneskja ég er. Hann gerir sér žvķ far um aš koma žvķ į framfęri sem oftast og meš sem skżrustum hętti og jafnvel viš sem flest tękifęri.

Ķ andlegu ofbeldi felst oft illkvittni, eins og sį sem beitir žvķ óski žess aš illa fari fyrir manneskjunni sem hann beitir ofbeldinu eša ķ žaš minnsta óskar hann žess aš hśn geri mistök. Žį er jafnvel eins og hlakki yfir gerandanum. Žį hefur hann einnig enn meira milli handanna til aš spila śr žegar hann vill sverta og svķvirša manneskjuna sem hann beitir ofbeldinu. 

Ef einhver segist vera beittur andlegu ofbeldi er hann eša hśn oftast aš vķsa ķ eitthvaš višvarandi, endurtekiš, eitthvaš sem manneskjunni finnst hśn bśa viš (į heimili eša vinnustaš) og sem vofi yfir henni. Um er aš ręša eitthvaš sem hśn getur vęnst en veit kannski ekki alveg nįkvęmlega hvenęr, ķ hvernig mynd eša viš hvaša ašstęšur žaš birtist nęst.

Žaš sem einkennir persónuleika geranda andlegs ofbeldis er ekki bara aš vera gagnrżninn og dómharšur heldur vill hann gefa af sér mynd žess ašila sem veit allt best, sé sterkur og sį sem hefur valdiš. Žess vegna notar hann tękifęri sem gefast til aš nišurlęgja manneskjuna sem hann beitir ofbeldinu žvķ žį finnst honum hann vera aš upphefja sig. Žį finnst honum hann vera aš styrkja sig og skerpa enn frekar į žessum mikla mun į sér og "hinum", sér ķ hag, hinum sķšarnefnda ķ óhag.

Ķ framkomu geranda andlegs ofbeldis (ķ sinni verstu mynd) mį išulega finna mikla stjórnsemi, ósveigjanleika, óbilgirni og ósanngirni sem er lišur ķ aš valda manneskjunni sem beitt er ofbeldinu sem mestri vanlķšan og sérstaklega vanlķšan meš sjįlfa sig. 

andlegt ofbeldi mynd 2

Hvar eru mörkin?

Sį sem sżnir annarri manneskju neikvęša framkomu er ekki endilega gerandi "andlegs ofbeldis", sér ķ lagi ef viškomandi sżnir ekki slķka framkomu aš öllu jöfnu og jafnvel mjög sjaldan. Sennilega hafa flestir einhvern tķman sagt ljóta hluti viš manneskju t.d. ķ bręšiskasti eša ķ ergelsi t.d. ef deilur eru ķ gangi eša ef manni ofbżšur eitthvaš ķ fari einhvers.

Reglan er engu aš sķšur įvallt sś aš žegar einhver segist beittur ofbeldi aš gera žį aldrei lķtiš śr upplifun manneskjunnar hvort heldur hśn sé aš andlegu eša lķkamlegu ofbeldi žar meš tališ ofbeldi eins og einelti. Į vinnustöšum skal žess vegna įvallt skoša slķkar kvartanir vandlega. Sama gildir um heimilisofbeldi. Žann vanda veršur samfélagiš aš berjast gegn, allir sem einn.

Samantekt

Sį sem beitir andlegu ofbeldi notar žaš til aš stjórna og brjóta nišur sjįlfsmynd og sjįlfsviršingu manneskjunnar sem hann beitir ofbeldinu. Afleišingin veršur m.a. sś žolandinn fer aš lķta į sig meš neikvęšum augum og trśa aš hann/hśn sé ómöguleg manneskja, ónżt manneskja, sķšri en ašrir, manneskja sem geti ekkert, kunni ekkert, skilji ekkert og sé gagnslaus. Markmišiš meš ofbeldinu, mešvitaš eša ómešvitaš er aš „minnka“ manneskjuna og planta inn ķ hana vanlķšan og óöryggi um sjįlfa sig. Mjög oft er markmiš gerandans einnig aš gera manneskjuna hįša sér, eša ašstęšunum, fį hana til aš trśa aš hśn geti ekki stašiš ein eša veriš sjįlfstęš og megi bara žakka fyrir aš einhver vilji vera meš henni eša aš ekki sé bara bśiš aš reka hana sé um aš ręša vinnustaš.

Hvaš bżr innra meš geranda andlegs ofbeldis er efni ķ annan pistil.

 

 

 

 

 

 

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband