Bloggfęrslur mįnašarins, október 2010

Skerpa į įkvęši um jöfnuš ķ Stjórnarskrįnni

mbl0181747.jpgSkerpa žarf į įkvęši ķ stjórnarskrįnni um jöfnuš ķ ķslensku samfélagi.  Įstandiš er slęmt eins og stašan er ķ dag.

Ójöfnušur viršist vera mjög mikill og biliš milli rķkra og fįtękra hefur aukist ef eitthvaš er.

Žessi litla en kraftmikla žjóš į aš geta leyst žetta vandamįl og žaš fljótt og vel. Sįttmįli eins og stjórnarskrįin žarf aš orša žetta skżrt og greinilega.

Endilega takiš žįtt ķ umręšu um endurskošun stjórnarskrįr Ķslands og stjórnlagažing hér.


Stjórnlagažing: Hvert viljum viš stefna og hverjar eru veigamestu įherslurnar?

Ég hef mikla löngun til aš taka žįtt ķ aš byggja upp žjóšfélagiš sem viš bśum ķ og gera žaš enn betra. Žess vegna hef ég bošiš mig fram til stjórnlagažings. Margt ķ stjórnarskrįnni hefur stašiš tķmans tönn, stendur enn og mun gera įgętlega ķ komandi framtķš. Ekki žarf aš breyta bara breytinganna vegna. 

Af hverju vil ég taka žįtt ķ žessu verkefni?
Eftir įratuga reynslu af žvķ aš vinna meš fólki finnst mér ég hafa nokkurn skilning į žörfum žess og vęntingum til framtķšar og hvernig samfélag hentar aš bśa börnum okkar. Nś gefst tękifęri til aš kryfja öll helstu grunnatriši žjóšarinnar meš sjónarhorn fjöldans aš leišarljósi. Ein ašalforsenda framfara og vellķšunar er aš eiga vandaša og góša stjórnarskrį. Til aš eignast haldbęra og nżtilega stjórnarskrį žarf hśn aš vera aušskilin, beint lżšręši og stuttar bošleišir žurfa aš vera rķkjandi žar sem mannréttindi og samfélagsleg įbyrgš eru veigamiklir žęttir.

Žaš er óskandi aš žeir sem valdir verša į stjórnlagažing verši hópur fólks sem ber gęfu til aš vinna saman aš žessu mikilvęga og viršulega verki sem endurskošun stjórnarskrįr Ķslands er. Stjórnlagažingmenn fį ķ hendurnar hrįefni til aš vinna śr sem m.a. er komiš frį žjóšfundi. Mikilvęgt er aš raddir almennings nįi eyrum stjórnlagažingmanna.  Į žingiš žurfa aš veljast vķšsżnir, andlega žroskašir og vel geršir einstaklingar sem kunna aš hlusta, geta hugsaš af skynsemi og innsęi og sem hafa žaš góša sjįlfsmynd aš žeir geri sér grein fyrir aš enda žótt višhorf žeirra og skošanir kunni aš mįtast vel viš žį sjįlfa, er ekki vķst aš žęr séu ķ žįgu žjóšar sem heild.

Eftirfarandi žęttir endurspegla žaš sem ég vil m.a. leggja įherslu į:

  1. Beint lżšręši hefur aš gera meš hvernig fulltrśar eru valdir til žess aš stjórna. Beint lżšręši vķsar til žess aš einstaklingurinn sem slķkur eigi žess kost į aš velja rįšamann įn milligöngu annarra einstaklinga. Hver og einn fullvešja žjóšfélagsžegn į aš eiga žess kost aš hafa, meš lżšręšislegri kosningu, įhrif į hverjum hann treystir til aš gęta hagsmuna sinna ķ veigamiklum mįlum sem ekki bara lśta aš nśtķš og nįnustu framtķš heldur hefur ekki sķšur aš gera meš komandi kynslóšir.

Hvernig er žetta ķ dag?
Eins og stašan er nś kjósum viš menn og konur til valda sem velja sķšan ašra til setu ķ nefndir og rįš. Ķ nefndum og rįšum eru sķšan enn ašrir valdir og žeim fęrt upp ķ hendurnar völd til aš taka įkvaršanir ķ veigamiklum, afmörkušum žįttum, sumum hverjum sem varša mikla hagsmuni žjóšarinnar. Hér er langur vegur ķ žaš sem kallaš er beint lżšręši. Ef litiš er til baka mį sjį mörg dęmi žess aš fólkiš ķ landinu fékk ekkert tękifęri til aš koma sķnum skošunum og óskum į framfęri.  Oft hefur hópur ašila sem valinn er af einum eša fįum fengiš tękifęri til aš véla meš dżrmętustu eign og aušlindir žjóšarinnar, skipulag og uppbyggingu borga og sveitarfélaga.  Hér hefur žvķ veriš um verulegan lżšręšishalla aš ręša. Žegar ašstęšur eru meš žessum hętti eiga hagsmunaašilar aušveldara meš aš véla um mikilvęg mįlefni žjóšarinnar. Žessu į stjórnarskrįin aš taka į.

Ķ hnotskurn: Allir žeir sem setjast ķ nefndir og rįš sem fara meš stęrstu og brżnustu hagsmunamįl žjóšarinnar žurfa aš vera valdir beint af kjósendum.

  1. Landiš ętti aš vera eitt kjördęmi og atkvęšavęgi allra jafnt.  Einnig yrši til bóta ef hin svoköllušu prófkjör (persónukjör) fari fram į sama tķma og kosinn er stjórnmįlaflokkur/samtök. Žetta myndi žį virka žannig aš ķ staš žess aš stjórnmįlaflokkur raši fólki į lista spilar hann fram hópi fólks sem kjósendur raša sjįlfir innan žess flokks sem žeir kjósa.

Fįir og öflugir flokkar sem keppa um sęti į Alžingi er ęskileg staša. Margir litlir flokkar eša stjórnmįlasamtök sem koma manni į žing veikir žingiš og bķšur frekar upp į žį hęttu aš völd komist til hagsmunaašila.

  1. Kvešiš er į um žrķskiptingu rķkisvaldsins ķ stjórnarskrįnni. Ég tel aš rįšherrar eigi aš koma śr  žingmannahópi. Ef ekki žį er hętta į aš rįšherra verši einangrašur og skorti višeigandi bakland og stušning. Ennfremur kann hann žį aš skorta ašhald sem eykur lķkur į agaleysi hans sjįlfs. Rįšherra sem er einnig žingmašur įkvešins flokks hefur meš žvķ višeigandi bakland. Flokkurinn žarf aš taka įbyrgš į honum og getur skipt honum śt fyrir annan sem betur er fallinn til embęttisins hverju sinni. Įfram ętti aš vera sį möguleiki aš rįša tķmabundiš til embęttisins fagrįšherra įn pólitķskra tengsla žegar brżn naušsyn vegna sértękra śrlausnarefna kallar į slķkt.
  2. Fjįrframlög til stjórnmįlaflokka og einstaklinga ķ framboši verši heimil en žurfa aš vera opin į öllum tķmum. Gegnsęi skiptir ķ žessu sambandi meginmįli. Meš gegnsęi liggur fyrir meš opinberum hętti hvaša hagsmunaafl/öfl hafa styrkt frambjóšanda og um hversu mikla fjįrmuni.
  3. Dómarar og ašrir žeir sem fara meš löggjafarvaldiš skulu metnir af óhlutbundinni rįšningarnefnd og skal sį hęfasti rįšinn til embęttis hverju sinni. Ef einhver vafi leikur į um hęfi ašila ķ rįšningarnefnd viš rįšningu einstaklings skal viškomandi nefndarmašur vķkja sęti.
  4.  Allar stéttir ęttu aš eiga sišareglur.
  5. Įkvęšiš sem snżr aš undirskrift forseta undir löggjafarmįl mį ętla aš sé barn sķns tķma.  Lög ęttu aš taka gildi ef meirihluti į Alžingi samžykkir žau. Žau žurfa ekki frekari stašfestingar viš.
  6. Aušlindir ęttu aš vera eign žjóšarinnar og į engin, einstaklingur, hópur eša samtök, rétt į aš nżta žęr sjįlfkrafa. Samningar sem hafa aš gera meš aušlindir skulu vera opinberir frį upphafi ž.e. ašdragandinn aš slķkum samningi og samningarferliš.  Komi ķ ljós aš 20% atkvęšabęrra manna sé ósįtt viš žann gjörning sem fyrirhugašur er, ętti mįliš aš vera boriš undir žjóšina ķ žjóšaratkvęšagreišslu.
  7. Žaš sem bera į undir žjóšina:
     a) Veigamikil mįl sem varša nżtingu (leigu) eša afhendingu til lengri tķma į einni af helstu aušlindum žjóšarinnar.
    b) Mįl sem varša žjóšina sem fullvalda rķki, žįtttöku žjóšar eša tengsl viš alžjóšasamfélagiš eša önnur alžjóšasambönd/samtök skulu borin undir žjóšaratkvęšagreišslu. Samžykki fęst meš hreinum meirihluta žeirra sem greiša mįlinu atkvęši.
  8. Ķsland ętti įvallt aš vera hlutlaust žegar kemur aš įkvöršun um ófriš eša innrįsir ķ önnur lönd. Komi tillaga um aš Ķsland ętti aš styšja eša ganga ķ stušningsliš meš žjóš hvort heldur hśn berst fyrir frelsi eša landi ętti sś tillaga einnig aš vera borin undir žjóšaratkvęšagreišslu.
  9. Mannréttindakafli stjórnarskrįrinnar er tiltölulega nżr en betur mį ef duga skal. Žennan kafla er hęgt aš betrumbęta enn frekar.
  10. Stjórnarskrįnni į aš vera hęgt aš breyta žegar krafa kemur upp um breytingar. Ekki er naušsynlegt aš hśn sé endurskošuš ef žaš er mat žorrans aš žess sé ekki žörf.

 


Samverustund ķ Gušrķšarkirkju ķ tilefni įrlegs barįttudags gegn einelti og kynferšislegu įreiti

Hęšni og hunsun ein af birtingarmyndum eineltis.

Helgistund og dagskrį tileinkuš fulloršnum žolendum og ašstandendum žeirra ķ Gušrķšarkirkju föstudagskvöld kl. 20 ķ tilefni įrlegs barįttudags gegn einelti og kynferšislegu įreiti. Vöfflukaffi og umręšur.

Žrįtt fyrir vaxandi umręšu ķ samfélaginu og vilja fjölmargra til aš fyrirbyggja einelti viršist sem vandamįliš  spretti vķša upp og lifi jafnvel įgętu lķfi. Gera mį žvķ skóna aš vandinn sé višameiri en margur heldur vegna žess aš fjölmargir žolendur treysta sér ekki til aš opinbera einelti gagnvart sér. Į vinnustašnum eru stjórnendur įbyrgir fyrir lķšan starfsfólks. Ķ žaš minnsta ber žeim aš sjį til žess aš ekki višgangist ofbeldi af neinu tagi į vinnustašnum. Hvort takist aš leysa vandann byggir alfariš į vilja og getu stjórnanda. Ef stjórnandi er jafnframt gerandi er ljóst aš žolandi hefur oft ekki margra kosta völ en aš hętta störfum.

Nįnar um birtingarmynd eineltis

Hunsun og afskiptaleysi er ein birtingarmynd eineltis. Žolandinn lżsir žessu stundum žannig aš žaš sé eins og hann sé ósżnilegur. Samstarfsmenn neita aš vinna meš honum, foršast aš sitja hjį honum, litiš er framhjį honum eins og hann sé ekki til stašar eša aldrei horft į hann. Upplżsingum er e.t.v. haldiš frį viškomandi, hann ekki lįtinn vita ef eitthvaš stendur til og honum ekki bošiš meš žangaš sem öšrum er bošiš. Hvķsl, baktal, undirróšur, augnagotur eru jafnframt birtingarmyndir eineltis sem erfitt getur veriš aš stašreyna.
Meira įberandi birtingarmyndir er til dęmis žegar neikvęšum skilabošum er komiš įleišis meš rafręnum hętti. Bśinn er til hópur į Facebook sem hefur žaš aš markmiši aš gera grķn aš, nķša og hęša einhvern einn einstakling. Einnig žegar send eru skilaboš til eins eša fleiri meš sms eša į MSN eša skrifaš um hann į blogg- eša spjallsķšum.

Frekari dęmi eru t.d. beinar og óbeinar ašfinnslur viš manneskjuna sem vķsar til śtlits eša atferlis. Stundum er eitthvaš sagt į žessum nótum og sķšan sagt aš veriš sé aš grķnast.  Slķkar ašfinnslur geta veriš hvort heldur žegar enginn heyrir til eša ķ višurvist annarra.  Einnig er ķtrekuš gagnrżni, athugasemdir og jafnvel įsakanir um eitthvaš sem ekki į viš rök aš styšjast.

Meira um žessi mįl hér:
Hęšni og hunsun ein af birtingarmyndum eineltis.


Óskiljanlegt

Fįir einstaklingar nżta śrręši um sértęka skuldaašlögun.

Ég skil žetta ekki alveg. Af hverju hafa ekki fleiri en raun ber vitni kynnt sér žau śrręši sem žó eru ķ boši? Til dęmis, hvaš meš alla žį sem lżsa vanda sķnum ķ fjölmišlum žessa dagana. Eru žeir bśnir aš mįta sig viš žęr leišir sem bošiš er upp į?


Ekki um aš ręša trśnašarsamtal žegar börn ręša viš fagašila

Misskilningur aš žaš rķki einhver sérstakur trśnašur milli barns/unglings og fagašila

Sį misskilningur viršist vera mešal einstakra fagašila aš ķ vištölum viš unglinga rķki fullur trśnašur. Unglingarnir sjįlfir sem leita t.d. til nįmsrįšgjafa eša skólahjśkrunarfręšings telja einnig oft aš um sé aš ręša trśnašarsamtal.  Einstaka sinnum fréttist af tilvikum žar sem fagašili ķ skóla hefur į žessari forsendu lįtiš hjį lķša aš upplżsa forsjįrašila um mikilvęg atriši sem fram hafa komiš ķ vištali viš unglinginn meš žeim afleišingum aš hagsmunum hans hafi ekki veriš gętt sem skyldi.

Hiš rétta er aš ķ reynd rķkir enginn trśnašur milli fagašila og unglings ķ vištölum sé viškomandi undir 18 įra aldri.  Fagašili žarf žess vegna aš gęta žess aš setja sig ekki ķ žį stöšu aš hann og unglingurinn bśi einir yfir trśnašarupplżsingum sem eru alvarlegs ešlis.  Aš sjįlfsögšu ber fagašila įvallt aš meta hvaša upplżsingar eru af žeim toga aš greina verši forsjįrašilum frį žeim.  Komi hins vegar fram upplżsingar, vķsbendingar eša grunsemdir um aš hagsmunum unglingsins eša annarra barna sé meš einhverjum hętti ógnaš ber fagašila aš upplżsa forsjįrašila um žaš. Öšruvķsi geta žeir ekki brugšist viš meš višeigandi hętti hvort heldur meš fyrirbyggjandi ašgeršum svo sem fręšslu og leišbeiningum eša öšrum lausnarmišušum leišum.  

Mun unglingurinn žį ekki segja frį?

Žau rök hafa heyrst ķ žessu sambandi aš unglingurinn muni sķšur tjį sig um įhyggjuefni sķn geti hann ekki treyst į fullan trśnaš. Žaš kann aš vera mat einhverra aš einmitt žess vegna sé žagmęlska fagašilans mikilvęg. Hin hlišin į mįlinu er sś aš įkvešin įhętta fylgir žvķ aš lofa unglingi fullum trśnaši vegna žess aš mįlefni hans geta žróast į žann veg aš fulloršnir verši meš einum eša öšrum hętti aš koma aš mįlinu.  Įhyggjuefni eša vandamįl unglinga sem kunna aš viršast léttvęg ķ vištali geta tekiš į sig alvarlegri myndir žegar fram lķša stundir. Unglingurinn getur lķka ķ vištali viš fagašilann opinberaš mįl sem sį sķšarnefndi sér ķ hendi sér aš forsjįrašilar verši aš fį upplżsingar um til aš eiga möguleika į aš ašstoša barn sitt. Hafi fagašilinn žį įšur lofaš trśnaši į hann fįrra kosta völ en aš brjóta hann.

Til aš fyrirbyggja aš žessi staša komi upp er góš regla aš upplżsa skjólstęšinga undir 18 įra aldri ķ upphafi samtals aš žar sem hann er ekki oršinn sjįlfrįša sé ekki um eiginlegt trśnašarsamtal aš ręša. Komi upp ķ vištalinu mįlefni sem fagašilinn metur svo aš forsjįrašilar žurfi aš fį vitneskju um er sanngjarnt og ešlilegt aš gefa unglingnum kost į aš segja forsjįrašilum sjįlfur frį žvķ meš eša įn ašstošar fagašilans. Sé žessi valmöguleiki ekki fżsilegur unglingnum kemur žaš ķ hlut fagašilans aš upplżsa forsjįrašila um mįliš.  Hvenęr og meš hvaša hętti mįliš veršur upplżst frekar er sjįlfsagt aš leggja undir stįlpašan ungling til aš koma ķ veg fyrir aš honum finnist aš komiš hafi veriš aftan aš sér eša gengiš framhjį sér meš einhverjum hętti.

Hvaša mįlefni er ekki hęgt aš halda frį forsjįrašilum?

Meš reynslunni lęrist fagašila aš leggja mat į mįlefni, alvarleika žeirra og hugsanlegar afleišingar. Ef skjólstęšingur er undir 18 įra aldri ber fagašila aš upplżsa foreldra ef unglingurinn segir t.d. frį žvķ aš hann haldi aš hann hafi einhverja sjśkdóma eša ef hann upplżsir aš hafa veriš beittur ofbeldi žar į mešal einelti eša įreitni af einhverjum toga. Sama į viš ef unglingurinn upplżsir aš hann bśi yfir įlķka upplżsingum um ašra undir sjįlfręšisaldri. Eins ber fagašila aš upplżsa forsjįrašila ef fram kemur ķ vištalinu aš  hann stundi atferli sem geti veriš honum andlega eša lķkamlega skašlegt eša višhafi sjįlfskašandi/andfélagslega hegšun sem gęti haft skašleg įhrif og alvarlegar afleišingar fyrir hann. Hér er einungis drepiš į žvķ helsta sem upp gęti komiš ķ  vištali viš skjólstęšinga undir 18 įra aldri og sem mikilvęgt er aš upplżsa til žess aš hęgt sé aš fylgja mįlum eftir meš naušsynlegum śrręšum.

Hver er afstaša forsjįrašila?

Įn žess aš ętla aš tala mįli allra forsjįrašila tel ég žó engu aš sķšur lķklegt aš žeir séu oftast nęr sįttir viš fyrirkomulag af žessu tagi leiti barn žeirra til fagašila, hvort heldur innan skóla eša utan. Forsjįrašilar, sem sjį aš barninu sķnu lķšur illa eša hefur įhyggjur sem žaš getur ekki tjįš sig nęgjanlega vel viš heimilisfólkiš, hvetja išulega til žess aš barniš ręši viš fagašila skólans, nįmsrįšgjafa, skólahjśkrunarfręšing eša óska eftir aš sįlfręšingur komi aš mįlefnum barnsins.  Fęstir forsjįrašilar gera kröfu um aš fį vitneskju um allt žaš sem barniš segir ķ slķkum vištölum.  Flestir treysta einfaldlega dómgreind sérfręšinga til aš leggja mat į upplżsingarnar og vinsa śr žęr sem žurfa aš berast foreldrum eigi žeir aš geta rękt forsjįrskyldur sķnar meš įbyrgum hętti.

Grein įšur birt į www. pressan.is og ķ Skólavöršunni.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband