Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2007

Offituvandi į barnsaldri getur dregiš dilk į eftir sér.

Sįlfręšilegt innlegg um offituvanda į barnsaldri.

Enda žótt offituvandinn sé įn efa erfišur į öllum
aldursskeišum mį įlykta sem svo aš neikvęš įhrif og afleišingar hans séu alvarlegri hafi hann įtt viš offituvandamįl aš strķša strax į unga aldri.
Į aldursskeišinu 5-18 įra er einstaklingurinn aš móta sķna eigin sjįlfsmynd. Hann skošar sjįlfan sig,  ber sig saman viš jafnaldrana og speglar sig ķ umhverfi sķnu.  Hann lęrir fljótt hvaš žaš er sem žykir flott, er višurkennt og eftirsóknarvert. Skilabošin sem einstaklingurinn fęr um sjįlfan sig frį žeim ašilum sem hann umgengst er stór įhrifažįttur į mótun sjįlfsmyndar hans.  Sį sem strax į barnsaldri į viš offituvanda aš strķša er śtsettari fyrir neikvęšum athugasemdum frį umhverfi  sķnu, leyndum sem ljósum.  Hann er auk žess ķ įhęttuhópi žeirra sem lagšir eru ķ einelti; er strķtt eša lįtinn afskiptur.  Afleišingarnar eru oftar en ekki brotin sjįlfsmynd; óöryggi, tilfinningaleg vanlķšan og jafnvel žunglyndi. Ķ slķkri vanlķšan eru félagsleg vandamįl oft ekki fjarri. Eitt leišir  af öšru og brįtt, ef ekki er ašgįš,  getur lķf žessa einstaklings veriš undirlagt af erfišleikum sem fylgt getur honum śt ęvina.
Sökum žess hversu offita er persónulegt mįl hefur umręšan veriš viškvęm. Sumir žora ekki aš nefna vandamįliš žvķ žeir óttast aš vera sęrandi eša skapa óžęgilega nęrveru meš slķku tali.  Foreldrar sem hafa veriš aš horfa upp į börn sķn žyngjast óhóflega hafa stundum veigraš sér viš aš ręša vandamįliš opinskįtt af ótta viš aš auka enn frekar į vanlķšan žeirra. Einnig óttast žeir jafnvel aš umręšan kunni aš hvetja barniš til aš grķpa til öfgakenndra višbragša eins og aš byrja aš borša óreglulega og jafnvel svelta sig.  Žaš liggur hins vegar ķ augum uppi aš offituvandinn veršur ekki leystur įn žess aš horfst verši fyrst ķ augu viš hann, vandinn skilgreindur og lausnir ręddar ekki satt? Žaš er eins meš žetta og allt annaš sem telst vera vandamįl, žaš žarf aš ręša žaš!


Offita barna

Mér fannst hśn svo sorgleg fréttin ķ kvöld um feita 8 įra drenginn ķ Bretlandi sem var tekinn af móšur sinni vegna žess aš offita hans var farin aš ógna heilsu hans. Lķklega var žessi ašgerš naušsynleg hjį barnaverndaryfirvöldum į stašnum en mér fannst óžarfi aš setja žetta ķ žannig bśning aš móšir hans hefši gerst sek um vanrękslu eša annaš žeim mun verra. Móširin réši einfaldlega ekki viš žetta enda drengurinn afar aggressķvur žegar kom aš mat. Ég hefši viljaš sjį barnaverndaryfirvöld tślka žetta sem ašstoš viš móšurina fremur en hśn vęri vanhęf ķ uppeldinu eins og gert var ķ žessari frétt. Offita barna er vissulega erfitt og vaxandi vandamįl sem viš hér į Ķslandi erum lķka aš berjast viš.

Er sinubrennsla enn sišur? Ef svo er, žį er žaš vondur sišur!

Stundum hefur veriš vķsaš til sinubrennslu sem nįttśruhamfara en sinubrennsla er mikiš oftar hamfarir af mannavöldum vegna žess aš einhver kveikir ķ. Flokka mį sinubrennslu žvķ frekar sem glęp gegn nįttśrunni. Ķ mörgum tilvikum er  vitaš hver kveikir ķ, en sį sem gerir žaš er sętir engri įbyrgš. Žannig hefur žaš a.m.k. veriš fram til žessa.  Sumir hafa nefnt aš nóg sé aš auka fręšslu og žį muni žeir sem vilja kveikja sinubruna sjį af sér. Heyrst hefur einnig ķ kjölfar sinubruna aš kviknaš hafi ķ vegna žess aš gróšur hafi veriš oršin svo žurr. Fólk hlżtur aš sjį aš sinubrennsla er ekkert ešlileg fyrirbrigši a.m.k. ekki hér į landi. 

Bęndur hafa löngum stašiš ķ žeirri trś aš sinubrennsla sé til góšs. Žeir sjį aš landiš gręnkar fyrr aš vori eftir brunann žvķ aš fyrr sést ķ strį sem vex į nakinni jörš en strį sem fyrst žarf aš vaxa upp ķ gegnum sinu. En viš brunann hljóta aš tapast mikilvęg nęringarefni śr sveršinum og  mikiš af lķfręnu efni tapast einnig. Žaš er augljóst aš fęša fyrir milljónir smįrra lķfvera fer forgöršum žegar sinueldar brenna, orka tapast śr vistkerfinu og er ekki lengur tiltęk lķfrķkinu. Meš sinubruna mį žvķ gera rįš fyrir aš gróšurfariš breytist, žvķ aš trjįgróšur žrżfst ekki žar sem brennt er

Sinubrennsla tengist žannig skógrękt. Ef skógrękt į aš gefa af sér, veršur žaš ekki fyrr en įratugum seinna eftir aš plantaš er. Getur sį sem plantar veriš öruggur um aš svęšiš fįi aš vera ķ friši fyrir sinubruna svo lengi?   

Hver er lausnin į bišlistavandamįlinu t.d. į Bugl?

Ljóst er aš hér er um uppsafnašan vanda aš ręša. Undanfarin įr hafa lęknar og sérfręšingar LSH sent Heilbrigšis- og tryggingarrįšuneytinu fjölda skżrslna meš tillögum til śrbóta. Žetta eru m.a. tillögur sem ganga śt į aš auka stjórn į vettvangi og aš įbyrgšar- og valdsviš haldist ķ hendur svo ašeins ein af fjölmörgum tillögum séu nefndar. Margar af žessum tillögum viršast skynsamar og žaulhugsašar. Žeir sem starfa į žessum stöšum hljóta aš vita hvernig best er aš skipuleggja og hagręša ķ kerfinu. En hafa heilbrigšisrįšherrar ķ gegnum tķšina hlustaš eša tekiš miš af rįšleggingum žeirra?

Sjįlf er ég žeirrar skošunar aš viš eigum aš horfa til nįgrannažjóša okkar og reyna aš lęra af žeim hvernig reka į skilvirkt heilbrigšiskerfi. Margir eru t.d. sammįla um aš hin Noršurlöndin séu langt į undan Ķslandi ķ gešheilbrigšismįlum hvort sem um er aš ręša börn eša fulloršna. Fķkniefnaneytendur mynda annan hóp sem okkar kerfi hefur ekki nįš aš umvefja nęgjanlega vel.

Viš veršum aš finna leiš śt śr žessu. Viš sem störfum ķ žessum geira erum mįttlaus og manni finnst mašur stöšugt vera aš tuša en ekkert okkar vill bśa viš endalausa bišlista. Ég vil aš viš og aušvitaš stjórnmįlamennirnir hverju sinni hlusti į raddir notenda, ašstandenda og žeirra fjölmörgu sérfręšinga sem hafa lagt fram vel ķgrundašar tillögur til śrbóta. Kostnaš viš śrbętur žarf įvallt aš meta ķ ljósi žess įvinnings sem śrbęturnar fęra. Til aš móta heildstęša stefnu žurfa allir ašilar boršsins aš koma aš mįlum. Vinna sem unnin er śr glerhżsi skilar engu. Stefna og leišir til śrbóta er ekki einkamįl stjórnmįlamanna.
Framsóknarflokkurinn hefur fengiš aš spreyta sig į žessu verkefni įrum saman įn žess aš hafa nįš višunandi įrangri. Ég vil sjį žetta rįšuneyti komist ķ hendurnar į sjįlfstęšismönnum frį og meš nęstu kosningum.


14 mįnaša bišlisti į Bugl

Ég er alveg mišur mķn eftir samtal viš Bugl. Žar er nś ungur skjólstęšingur minn į bišlista og var mér tjįš aš 14 mįnaša biš vęri eftir žvķ aš hann kęmist aš og žį eru viš ekki aš tala um innlögn heldur bara vištal hjį gešlękni. Tķminn vinnur ekki meš žessu barni sem vegna kvķša getur ekki stundaš skóla aš heitiš geti. Hvaš eiga foreldrar aš gera? Ef eitthvaš er žį er žetta aš versna žvķ Mišstöš heilsuverndar barna įtti aš taka kśfinn af Bugl. Žaš hefur ekki gerst. Margir foreldrar leita aš lokum til heimilislękna sinna žvķ žaš er heldur ekki hęgt aš komast aš hjį barnagešlękni į stofu.  Viš vandann bętist aš žjónusta sįlfręšinga er ekki nišurgreidd af Tryggingarstofnun eins og vištal hjį gešlęknum. Į mešan stéttum er mismunaš meš žessum hętti hafa margir ekki ķ nein hśs aš vernda. Ekki er hęgt aš komast aš hjį gešlękni og sįlfręšižjónusta er bara fyrir žį efnameiri.

Sįlfręšilegur prófķll höfundar nafnlausa bréfsins.

Nś er mįlfarsrįšunautur Rķkisśtvarpsins,  Ašalsteinn held ég aš hann heiti aš reyna aš greina sįlfręšilegan prófķl höfundar nafnlausa bréfsins. Įhugavert. Sem sįlfręšingur freistast mašur til aš taka žįtt ķ žessu. Ég held aš fleiri en einn og fleiri en tveir séu höfundar af žessu bréfi. Klįrlega hafa einhverjir lesiš žaš yfir įšur en žaš var sent. Nema hvaš, nafnlaus bréf eru óžolandi. Žau sżna einmitt aš viškomandi er huglaus eins og bréfsendarinn segir sjįlfur.  Hvort sem žaš er einhver einn eša tveir sem eru įbyrgir fyrir skrifunum žį skora ég į hann eša žį aš gefa sig fram.  

Varšandi žennan mįlfarsrįšunaut Rķkisśtvarpsins,  žį hvķslaši einhver aš mér aš hann hefši sagt til um žaš  hvernig „Breišavķk“ ętti aš beygjast. Samkvęmt žvķ sem hann segir er nafniš Breišavķk ekki dregiš af žvķ aš vķkin sé breiš heldur dregiš af oršinu „breiša“ og ętti žvķ aš beygjast Breišavķk um Breišavķk ķ staš Breišavķk um Breišuvķk.
Ég er persónulega enn ķ miklum vafa  žótt ég sé engin sérfręšingur į žessu sviši. Finnst sem Breišavķk hljóti aš draga nafniš aš vķkinni breišu.


Karate er frįbęr ķžrótt fyrir unga sem aldna. Męli meš henni.

Hvaš er Karate og hvaša įvinningur fęst meš žvķ aš stunda Karate?
Oršiš karate merkir “tóm hönd” og vķsar til japanskrar bardagalistar. Tękni ķ karate skiptast ašallega ķ fernt: högg, stöšur, spörk og varnir. Hefš er fyrir žvķ ķ flestum löndum aš tękniheiti og stöšur beri japönsk heiti. Žaš gerir žaš aš verkum aš engu mįli skiptir frį hvaša landi žjįlfarar koma eša hvašan iškendur koma; allir geta skiliš hvaš um er aš ręša.

Karate tekur til margra ólķkra žįtta ķ tilveru žess sem ķžróttina stunda. Iškun karate reynir til aš mynda į marga ólķka vöšva lķkamans suma hverja sem ķ daglegu lķfi eru ekki mjög virkir. Karate reynir sér ķ lagi į vöšva ķ fótleggjum og lęrvöšva.  Nęst skal nefna žjįlfun andardrįttar en meš réttri öndun eykst śthald og almenn vellķšan aš sama skapi. Sį sem leggur stund į Karate öšlast aukna sjįlfsstjórn og aukinn viljastyrk. Aukinn višbragšsflżtir er enn eitt sem fęst meš žvķ aš stunda Karate. Žeir sem hafa einna mest įhuga į almennri lķkamlegri hreyfingu eru sem sagt ekki sviknir af žvķ aš ęfa žessa ķžrótt.

En vķkjum nś aš öšrum žįttum ķ Karate. “Viršing” og “prśšmennska” er samofin ķ uppruna karate. Ķ karate er žess vegna gerš krafa um aš iškendur komi fram af kurteisi og yfirvegun jafnt gegn “andstęšingi” sķnum sem öšru fólki. Eitt helsta merki ķ karate er aš sżna įvallt kurteisi og viršingu og žaš gera hneigingarnar.  Žeir sem iška karate ber aš hneigja sig fyrir kennara sķnum fyrir og eftir ęfingar og fyrir “andstęšingi sķnum” bęši fyrir og eftir hverja tękni. Allir hneigja sig žegar žeir koma inn ķ ęfingasalinn og einnig žegar žeir yfirgefa salinn. Žessi ķžrótt er žvķ einstaklega góš fyrir unga krakka sem žurfa aš auka sjįlfsaga sinn og fylgja fyrirmęlum
Sjįlf hef ég stundaš Karate ķ 3 įr, (hef reyndar veriš löt upp į sķškastiš) og hafši žaš af aš nį mér ķ brśnt belti en beltaröšunin er eftirfarandi:
hvķtt = byrjendur,- gult,- appelsķnugult,- rautt,- gręnt,- blįtt,- fjólublįtt, žvķ nęst 3 brśn  belti   (3. kYU, 2. KYU og 1. KYU). Eftir žaš kemur svarta beltiš sem skiptist einnig ķ 3 stig: fyrsta, annaš og žrišja DAN.


Óžolandi mismunun

Ég vil benda ykkur į greinina hans Haršar Žorgilssonar, sįlfręšings sem birt var ķ Mbl. 23. febrśar s.l. en hśn fjallar um žaš aš „sįlfręšižjónusta utan stofnana er ekki nišurgreidd af hinu opinbera tryggingarkerfi eins og t.d. žjónustu gešlękna enda žótt um sambęrilega žjónustu er aš ręša hvaš varšar greiningu og mešferš. Vel rökstudd mótmęli sįlfręšinga hafa heyrst įrum saman sem heilbrigšisrįšherrar framsóknarflokksins hefur alla tķš hundsaš.  Auk žess halda sįlfręšingar žvķ fram aš veriš sé aš brjóta samkeppnislög. Hiš opinbera er aš mismuna starfsstéttum sem eru aš starfa į sambęrilegum starfsvettgangi“
Góš grein hjį Herši.


Valfrelsi eldri borgara til aš įkveša hvort žeir vilji vera lengur į vinnumarkaši.

Hver segir aš žś veršir aš hętta aš vinna žótt žś hafir nįš įkvešnum aldri? 
Alla tķš hefur ķslenskt samfélag sent eldri borgara heim af vinnumarkaši žegar žeir hafa nįš įkvešnum aldri hvort sem žaš er 67 įra eša 70 įra. Nś er öldin önnur og viš höfum vitkast og lęrt. Žess vegna er komin tķmi til aš breyta žessu.  Žaš er engin įstęša til aš senda eldhresst fólk af vinnumarkaši žótt žaš hafi nįš einhverjum įkvešnum aldri. Žessi hópur er eins misleitur og allir ašrir hópar. Sumir fagna žvķ aš hętta aš vinna og vilja fara aš gera eitthvaš annaš. Ašrir hętta aš vinna af heilsufarsįstęšum og enn ašrir vilja ekkert frekar en aš halda įfram aš vinna enda fullir af starfsorku og elju. Ég vil endilega aš viš lyftum žessu žaki meš žeim hętti aš fólk fįi aš rįša žvķ meira sjįlft hvort og hvenęr žaš vill lįta af störfum.  Žaš bżr ķ eldri borgurum gķfuleg reynsla og uppsöfnuš žekking į ótrślegustu og ólķklegustu svišum, svišum sem yngri kynslóšin mun aldrei kynnast nema ķ kynnum sķnum viš eldri borgara. Viš skulum ekki taka žennan dżrmęta fjįrsjóš frį žeim sem nś eru aš alast upp og slķta barnsskónum. Engin kynslóš kemur aftur og žvķ ber okkur aš hlśa aš hverri og einni eftir žvi sem įrin lķša. Öll veršum viš einn góšan vešurdag eldri borgarar. Žess vegna er svo mikilvęgt aš skapa kringumstęšur/umhverfi  žar sem ungir, mišaldra og eldri geta unniš sem mest saman. Žannig mišla eldri til žeirra yngri og allir gręša.

Höft landbśnašarstefnunnar eins og hśn er ķ nśverandi mynd.

Sś landbśnašarstefna sem nś rķkir er vęgast sagt erfišleikum bundin og lķtt vęnleg til aš skapa ešlilegt umhverfi į landbśnašarmarkaši. Nśverandi styrkjakerfi mišar aš žvķ aš styrkja eingöngu gömlu bśgreinarnar og  hindrar aš sama skapi aš ašrar bśgreinar nįi fótfestu. Dęmi um nżjar bśgreinar sem gętu žróast fengju žęr tękifęri eru hreindżrarękt, kornrękt,  villisvķnarękt,  saušnaut og strśtar svo fįtt eitt sé nefnt. Af hverju sjį bęndur žetta ekki?
Žeir rķghalda ķ gamla kerfiš enda kannski ekki skrżtiš žar sem engum smį fjįrmunum er variš til aš halda žeim gangandi ķ žessu gamla, ósveiganlega kerfi. Ég vil benda į góša grein um žessi mįl sem var ķ Mbl. um daginn eftir Margréti Jónsdóttur. 
Annaš žessu tengt eru vandkvęši ķslenskra bęnda aš selja afuršir sķnar beint. Breyta žyrfti lögum og reglugeršum žannig aš ķslenskir bęndur geti unniš og selt afuršir sķnar beint til kaupenda, enda séu žeir įbyrgir fyrir framleišslu sinni.  Hér kemur żmisleg framleišsla til greina t.d. į minjagripum, sultum, pönnukökum, kökum, brauši og öšrum matvęlum. Žaš ferli sem framleišandi žarf aš ganga ķ gegnum įšur en hann getur selt vöru sķna er, eins og sakir standa, óžarflega flókiš og višamikiš. Stašan ķ dag er meš žeim hętti aš til žess aš mega framleiša og selja matvęli žarf aš taka framleišslustašinn śt. Framleišslunni fylgir sķšan įmóta eftirlit, lķkt og vęri um verksmišjuframleišslu aš ręša. Skilvirkasta eftirlitiš felst ķ žvi aš bęndur og ašrir žeir sem eru meš heimilisframleišslu séu einfaldlega įbyrgir fyrir sinni vöru. Žaš eina sem skiptir mįli ķ žessu sambandi er aš ef upp koma vandkvęši meš vöruna eša ķ tengslum viš hana, veršur aš vera hęgt aš rekja hana til seljandans. Vķša liggja möguleikar.


 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband